Irklažmogiai ir toliau laikosi tradicijos – kad ir kur bekeliautų, visada išbandyti ir vandens maršrutus. Šį kartą tai Tongos Karalystė Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje – Okeanijoje. Didžiausios salyno salos Tongatapu plotas nesiekia iš šeštosios dalies Kėdainių rajono ploto. Upių nėra. Tačiau yra nuostabi vidinė lagūna (marios), na ir žinoma visas vandenynas aplink.

Saloje yra keli kajakų nuomotojai, bet pasirinkimas panašus – ramiam laisvalaikio pasiplaukiojimui skirtos priemonės. Mūsų atveju tai buvo plastikinė Cobra Navigator XF. Ilgis – 380 cm, plotis – 79 cm, keliamoji galia 204 kg, svoris 21 kg. Baidariniai, persukti irklai.

Komanda tarptautinė, visi kiek pamišę keliautojai, matę ir šilto ir šalto: Ville (suomis, dirba logistikos srityje ir tai jam nepatinka; todėl jau beveik metus keliauja – Afrika, Australija; iš Tongos išskrido į Los Angeles; planuoja nusileisti į Grand Canyon; vėliau planuose – trys mėnesiai P. Amerikoje), Femke (vokietė; rašo disertaciją Londone apie polinezijos regiono migrantų gyvenimą vakarų didmiesčiuose; atvyko tiesiai iš Londono; išvyko į Eua salą, vėliau planuoja keliaut į Fijį ir Samoa) ir šių eilučių autorius.

Plaukimo diena prasidėjo kepinant saulei, baigėsi trumpa liūtimi. Oro temperatūra apie 35-40, vandens... nežinau, nelabai skiriasi nuo oro, bet kažkiek vėsesnis. Įsimetam truputį užkandžio ir, svarbiausia, vandens. Gėlą vandenį jie čia surenka nuo namų stogų į specialius rezervuarus. Jis ten prasifiltruoja (gal), nusistovi ir tampa visai skanus. Juo ir prausiasi ir skalbia. Dar po vieną kitą kokoso riešutą (1 panga, arba Tongos doleris, maždaug 1,8 lito) prigriebiam – labai neblogas gaivinantis gėrimas. Tik šiaudelį patartina turėt.

Neskubėdami padarėm apie 12 kilometrų ratą, vis išlipdami pakrantėje ar kokioje salelėje. Pakilus vėjui ir padidėjus bangavimui sugebėjau apsiversti su tuo kajaku – visai nesudėtinga, nėra jis labai stabilus. O gal ir gebėjimai ne tie – pvz., Saidės tipo kajakai turi diržus ant kojų, kas leidžia kažkiek pasvirti į šoną ir neapvirsti. Čia tokių diržų nebuvo. Bet vanduo šiltas, o įsikabaroti atgal į kajaką buvo nesudėtinga. Hermomaišus ir čia gerus naudoja.

Grįžtant kiaurai permerkė tropinė liūtis – gal 10 minučių, bet labai stipriai palijo. Po to vėl saulė ir karštis – įprastas oras šioje žemėje.

Arūnas Gudinavičius, 2011 m. vasario 16 d.