title_Maryland

Taip pasisekė, kad tenka keletą savaičių praleisti mokslinėje stažuotėje Baltimorėje, Marylando valstijoje (JAV). Pirma mintis atėjus savaitgaliui – o kaip čia su kalnų upėmis? Pati Baltimorė yra lygumose, bet nuvažiavus apie 300 km į vakarus ties Vakarų Virdžinijos ir Marylando siena, jau prasideda šiokie tokie kalnai – iki 1000 m aukščio.

Stoju prie pirmos pasitaikiusios upės – Youghiogheny River – tiesiog plaukiama, pakankamai nesudėtinga (apie II-III kat.), bet akivaizdu, kad kai kuriuos slenksčius reikėtų apsinešti... Nors vasara jau baigia įpusėti ir lietaus visą savaitę nebuvo, vandens pakankamai, ypač lengvesniems laiveliams. O jeigu dar kokį mėnesį anksčiau...

Ir visi privalumai – oras 25+, vanduo visai šiltas, nesudėtinga išsinuomoti raftą, pripučiamą ar sportinį plastikinį kajaką. Belieka su pavydėti praplaukiantiems kajakeriams.

m_Youghiogheny_River m_Lower_Falls
Youghiogheny River Youghiogheny River, Lower Falls 
m_Swallow_Falls m_Muddy_Creek_Falls
Youghiogheny River, Swallow Falls  Youghiogheny intako krioklys - aukščiausias Marylando valstijoje 

Jei įdomu nuotraukos darytos maždaug čia. Šita upės atkarpa priklauso Swallow Falls valstijos reikšmės parkui.

m_Black_bearsNa bet upės dar ne viskas. Įdomu pasidarė pasižvalgyti kaip čia miškas atrodo. Pavažiavęs gal 15 km stabtelėjau Deep Creek Lake parke. Jis apima nemažą teritoriją, o kamputyje įsikūrusi parko administracija ir prasideda amerikiečių taip mėgstami hiking trails. Išsirenku patį ilgiausią (moderate sudėtingumo:) – juk ne pensininkas dar, ir pėdinu. Vakarėja jau, nuėjau gal 4 km, bet nesutinku nei vieno hiker‘io. Miškas kaip miškas, panašus kaip pas mus kokiam Anykščių rajone – užsisvajoju. Bet mano mintis pertraukė juoda meška perbėgus per taką. Ir dar su dviem meškiukais. Neperbėgo,  – sustojo ir žiūri į mane. Už kokių 30 metrų. Fotoaparatas rankoje, šortų kišenėje lankstinukas Learning to Live With Black Bear. Jame aprašyta kaip elgtis sutikus mešką. Perskaityti nespėjau, pasiėmiau dėl įdomumo – „ką čia tie amerikonai rašinėja, iš kur jau čia tos meškos“... Iš bendro išsilavinimo žinojau, kad į mešką geriau nespoksoti. Bet meška, sustojus ant tako ir atsistojus ant užpakalinių kojų, spoksojo – tai į mane, tai į meškiukus. Neatrodė labai didelė. Pastovėjom taip kurį laiką. Teko apsimesti, kad man vis dėl to reikia eiti atgal. Ar nufotografavau? Kaip matot nuotraukos nėra. Bet adrenalino užteko visam likusiam vakarui...

Tiesa, atgal eiti nesinorėjo, nes nueidamas pamačiau, kad meška nubėgo ta pačia kryptim. Teko kiek lukterėti ir ant pirštų galų traukti į priekį...

O štai ką rašo lankstinuke, jei netikėtai atsirandi šalia juodosios meškos: „speak to the bear in a calm, assertive voice“ („kalbėk su meška ramiu ir tvirtu balsu“). Tik ką jai sakyti?!.

Arūnas Gudinavičius, 2010 m. birželio 13 d. 

© 2014 irklazmogiai.lt – keliautojų klubas „Kitokie maršrutai“